Navigacijos, ryšių ir stebėjimo paslaugos

Atsakingieji asmenys ir tarnybos

     Navigacijos, ryšių ir stebėjimo paslaugos teikiamos visame Vilniaus skrydžių informacijos regione.

     Įmonėje naudojama navigacijos, stebėjimo ir ryšių įranga padeda užtikrinti saugius skrydžius. Ji atitinka tarptautinius civilinės aviacijos standartus. Įrangą prižiūri aukštos kvalifikacijos specialistai. Jų žinioms tobulinti įmonė kiekvienais metais skiria nemažai lėšų, nes tai – investicijos ne tik į sėkmingą kasdienių problemų sprendimą, bet ir į ateitį.

     Navigacijos sistemų paskirtis - orlaivių įguloms teikti tikslią informaciją apie orlaivių padėtį oro erdvėje.

     Oro navigacijos paslaugoms teikti naudojamos įvairios radionavigacijos priemonės:

     2012 metais Klaipėdoje įrengtas naujas DVOR/DME. 2013 metų pirmą pusmetį bus baigti įrangos derinimo darbai. Paskui – įteisinimo procedūra. Kai CAA išduos tinkamumo naudoti pažymėjimą, įranga bus pradėta eksploatuoti. 

   Šalies oro uostuose veikiančių DVOR/DME ar VOR/DME švyturių kompleksai Vilniaus informacijos regione (FIR) sukuria specialų navigacijos duomenų lauką, kuris orlaivių įguloms teikia tikslią informaciją apie orlaivio padėtį oro erdvėje šių švyturių atžvilgiu.

     Tiksliojo artėjimo tūpti pagal prietaisus sistemos ILS teikia informaciją apie orlaivio padėtį kilimo ir tūpimo tako atžvilgiu. Lietuvos oro uostuose naudojami švyturiai, atitinkantys I ICAO kategorijos reikalavimus, leidžia orlaiviui palyginti tiksliai priartėti prie kilimo ir tūpimo tako – tai 60 metrų aukštis, kai iki tūpimo taško lieka vos 800 metrų. Griežtai laikomasi tūpimo kurso kilimo ir tūpimo tako atžvilgiu. Radiolokacinės stebėjimo sistemos skrydžių vadovams teikia labai tikslią (paklaida – vos 300 metrų) informaciją apie valdomoje zonoje esančių orlaivių padėtį. Be tikslių koordinačių, displėjuose pateikiami papildomi pranešimai: skrydžio aukštis, greitis lokatoriaus atžvilgiu, skrydžio profilis, maršrutas ir kita reikalinga informacija.

     Vilniaus regiono skrydžių valdymo sistema naudoja keturių radijo lokatorių duomenis (Vilniaus, Kauno Palangos ir Gdansko). Jie teikia pirminės ir antrinės radiolokacijos informaciją. Tokiu būdu yra užtikrinamas dvigubas Vilniaus informacijos regiono oro erdvės perdengimas. Kauno aerodromo zonoje ir skrydžių valdymo rajone naudojama nepriklausoma skrydžių valdymo įranga, kuri pradėta eksploatuoti 2010-aisiais.   2012 m. buvo pradėta diegti nauja automatizuota skrydžių valdymo sistema Palangos skrydžių valdymo centre. Jos techninės savybės atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Pagal planą naujoji įranga turi būti pradėta eksploatuoti 2013 metų gegužę–birželį. 

     Šiuolaikinės ryšių sistemos užtikrina nuolatinį keitimąsi informacija su orlaivių įgulų nariais ir skrydžių vadovais visuose skrydžio etapuose. Jos taip pat užtikrina nenutrūkstamą keitimąsi duomenimis su kaimyninių regionų centrais.

   Skrydžių valdymo techninės priemonės bei jų programinė įranga yra nuolatos atnaujinamos, kad atitiktų naujus Europos Sąjungos reikalavimus ir užtikrintų skrydžių saugą.